Kaip sugrąžinti gyvybę rutina virtusiems santykiams?

PTCSPSBMJ0

Meilė kaip upelis – kuo daugiau užtvarų jame pristatome, tuo greičiau jis virsta pelke.

Kas nužudo mūsų meilę ir paverčia ją rutina, rašėme anksčiau. Pasistenkime panaikinti tai sukėlusias priežastis ir žvilgterėkime, kas suteikia jai gyvybės. Beje, klystate, jei manote, kad išsaugoti meilę – tai jausti vienas kitam tą patį, ką jautėtė santykių pradžioje.

„Meilė yra procesas, – sako emocinio ir dvasinio intelekto lavinimo specialistasRimvydas Židžiūnas. – Ji kinta, vystosi, banguoja, auga arba miršta. Juk mes keičiamės, ir mūsų jausmai keičiasi kartu su mumis. Jei po 20 metų pabundate lygiai su tuo pačiu jausmu, galbūt tai reiškia, kas buvote mirę?“

Ar jūsų santykiai gyvi?

Anot R. Židžiūno, sunku įvertinti procesą kaip gerą ar blogą, todėl jis dar kartą primena, kaip svarbu išmokti atsisakyti vertinimų: „Juk negalim pasakyti, ar tas upelis teka teisingai, ar neteisingai. Mes tik galim įvertinti, ar jis gyvas, ar ne. Negyvas upelis virsta pelke. Kitimas yra vienas iš gyvo proceso požymių.“

Gyvas yra tas, kuris auga. Gėlė auga, o stalas neauga. Jei stalas augtų, mums būtų nepatogu. Panašu į santykius ir kasdienybę. Sustingę santykiai savotiškai patogūs, bet jie negyvi.

Gyvas – tai nepanašus į kitus. Nebūna dviejų vienodų gyvų gėlių. Jei jos identiškos, vadinasi, jos – plastmasinės. Negyvus santykius rodo scenarijai, taisyklės, susitarimai, pasikartojimai. Jei kiekvieną dieną žinote, ką veiksite, ką jis jums pasakys, jei visas jūsų gyvenimas – nesibaigiantis taisyklių kūrimas, tai rodo, kad santykiai praranda gyvybę. Tai galite atpažinti iš tokių pareiškimų kaip „tu visada (niekada)…“, „tikras vyras (moteris) turėtų (neturėtų)…, „jei tu padarysi taip, tai aš…“, jei imate apibrėžti, kada kuris turi grįžti, kokias pareigas vykdyti, kaip atrodyti, ką kalbėti, kaip elgtis, kiek uždirbti.

Pasikartojimai stabdo tėkmę – net tie dalykai, kurie mus džiugino, kartodamiesi virsta nuoboduliu. Atsiradus nuoboduliui, dingsta nuoširdus buvimo kartu džiaugsmas. Pora nustoja juokauti, juoktis, kvailioti, viskas tampa teisinga, bet nyku.
Gyvus santykius rodo spontaniškumas – tu gali būti savimi, elgtis taip, kaip tuo metu tau norisi, reaguoti taip, kaip diktuoja situacija. Nesi susikaustęs, nejauti įtampos.

Naikinkite barjerus

„Meilė yra tokie santykiai, kurie panaikina distanciją tarp dviejų žmonių. Kai nėra distancijos, mūsų vidiniai gyvenimai tampa labai intensyvūs, jų sąveika gimdo gyvybę. Žmogus gali pajusti savo vidinio gyvenimo platumą ir pažinti kito žmogaus vidinį gyvenimą“, – sako Rimvydas Židžiūnas.

Kasdienybė patogi, tai ritualizuotas gyvenimas, kuris suteikia saugumo jausmą. Bet ji pilka, joje nublanksta partnerio bruožai.Atsiradusi distancija santykius paverčia mechaniška sąveika. Distancija gali atsirasti trijuose lygmenyse – kūno, sąmonės ir sielos.

Glostykite vienas kitą

Kūnų kontaktas – tai apčiuopiama meilės dalis. Tai ne vien seksas, bet ir prisilietimai, kurie sukuria emocinį artumą. Tyrimai rodo, kad vaikai, prie kurių vaikystėje buvo mažai liečiamasi, užauga emociškai šaltesni. „Jei pora liečiasi vienas prie kito tik seksualinio kontakto metu, santykius keičia sąveika, – įsitikinęs R.Židžiūnas. – Sąveikos atveju kito žmogaus kūnas suprantamas kaip priemonė pasiekti malonumą. Mylėjimąsi keičia aptarnavimas. Jis gali sukurti malonumą, bet tai ne meilė, o darbas. Jei pajutote, kad pradėjote vienas kitą aptarnauti, tai reiškia, kad atsiranda distancija, kad jūs negirdite nei kito žmogaus, nei savo kūno.“

Vienas iš būdų panaikinti šią distanciją – glostymas. Jis turi būti itin švelnus, pirštų galiukais. Toks lytėjimas ne tik suteikia fizinį malonumą, bet ir sukuria intymumą, jausmą, kad esi mylimas. Jis veikia kur kas giliau nei mūsų odos receptorius. Šie metodai taikomi dirbant su senais vienišais žmonėmis, beglobiais vaikais.

Anot Rimvydo Židžiūno, paprastas būdas ištirpdyti distanciją – 12 (arba 21) dienų „glostymo kursas“. Kiekvieną vakarą glostykite vienas kitą po pusvalandį: 15 minučių vieną pusę ir 15 – kitą. Darykite tai labai švelniai, nesiekdami sujaudinti, tai nėra įžanginės glamonės, kurios turi būtinai baigtis seksu. Nedarykite to abu iškart. Iš pradžių glosto vienas, o kitas leidžiasi glostomas. Ne visiems pavyksta atverti savyje sugebėjimą mėgautis – kai kurie jaučiasi nepatogiai, drovisi, lyg būtų skolingi. Išmokti priimti glostymą ne mažiau svarbu, nei pačiam tai daryti. Šis metodas gali išmokyti vyrą pajusti fizinį malonumą visu kūnu – toks kūno orgazmiškumas labiau būdingas moterims, joms tai pavyksta savaime. Bet vyrai irgi gali to išmokti.

Palyginkite savo gyvenimo tikslus

Distancija sąmonės lygmenyje apibūdina mūsų vertybes, tikslus, prasmes, norus. Kitaip tariant, tai yra jūsų pasirinktas gyvenimo kelias. Būtent tai turima omeny, kai sakoma, kad pora turi žiūrėti ne vienas į kitą, o ta pačia kryptimi. Šis lygmuo ypač svarbus poroms, kurios susitinka ne trumpam, o nori gyventi kartu.

Kartais daugybę metų kartu nugyvenę žmonės taip ir nepabando apibrėžti nei savo, nei savo partnerio gyvenimo kelio. Atrodo, lyg ir eina kartu, bet iš tiesų juda visai priešingomis kryptimis. Todėl santykių pradžioje verta pafantazuoti apie savo ateitį. Ne vėlu tai padaryti ir ilgiau kartu pagyvenus. Paklauskite savo partnerio, kaip jis įsivaizduoja idealų gyvenimą.

Girdėkite tai, ką jis pasakoja, nenutraukinėkite jo, nevertinkite, nekritikuokite, nebandykite jo svajonių pritempti prie savųjų, nesistenkite žūtbūt įžvelgti panašumų ten, kur jų nėra. Pats irgi kalbėkite nuoširdžiai, nesistengdamas įsiteikti.

Gyvenimo kelias dar vadinamas strategija. Jos būna 4 pagrindinių krypčių, nors aišku, nė vienas žmogus nėra vienos krypties grynuolis. Pirmosios dvi pasitaiko dažniausiai:

1) Šeima (arba socialinis paveldimumas). Tokiam žmogui didžiausia vertybė yra šeima, vaikai, ištikimybė, namai. Net jei jis ir dirba, tai uždirbti pinigai jam visų pirma reikalingi tam, kad aprūpintų šeimą.

2) Karjera (socialinis lenktyniavimas). Tai laimėtojų strategija. Jiems svarbu rezultatai, pasiekimai. Jie palaiko vienas kito siekius, jiems reikia, kad kitas žmogus taip pat tobulėtų, augtų.

3) Avantiūrizmas (socialinės laisvės). Šiuos žmones varžo tiek šeima, tiek darbas. Jie mėgsta dinamiką, riziką, įspūdžių kaitą. Vos tik jie ko nors pasiekia, jiems tampa nuobodu, jie keičia kryptį kardinaliai, skiriasi netikėtai. Du tokie (kol nėra vaikų) gal ir gali gyventi kartu. Tačiau ši kryptis sunkia suderinama su pirmosiomis (o ypač – Šeimos).

4) Tarnavimo (socialinės misijos). Tai žmonės, kuriuos veda idealai, noras atlikti kažkokią misiją. Jei susitinka du žmonės, tarnaujantys tam pačiam idealui, jų sąjunga gali būti labai tvirta.

Pakeisti šias kryptis dažniausia yra labai sudėtinga. Verta daryti tik tuomet, jei žmogus pats jaučia riedantis ne tuo keliu. Jei jis yra laimingas tame kelyje, nevertėtų jo prievarta tempti į savąjį, nes tai nieko gero neduos. Gyvenimo strategijos keitimas įvyksta per krizę – ji yra tai, kas priverčia mus sustoti ir pakeisti vertybes.

Idealiausiai sutaria žmonės turintys tą pačią strategiją. Jiems nereikia vienas kitam aiškinti savo elgesio motyvų, nes partneris supranta jį ir be žodžių. Tačiau nusiminti nebūtina ir tiems, kurių kryptys kiek skiriasi. Ten kur neįmanomas spontaniškumas, tenka imtis susitarimų.

Kalbėkite sielomis

Visiško supratimo ir bendrumo jausmas vadinamas sielų giminyste. Ji gali atsirasti ne tik tarp vyro ir žmonos, bet ir tarp skirtingų lyčių, amžiaus žmonių. Bendras susiliejimo išgyvenimas gimdo neapčiuopiamą, bet itin gilų ryšį. Neretai tokio ryšio neįmanoma nusakyti žodžiais. Būnant kartu tarsi išnyksta laikas ir erdvė. Mes jaučiame, kad tas žmogus yra mums be galo artimas, bet ne visada suprantame, kodėl. Šiame lygmenyje gimsta meilė.

Beje, sielų bendrystė nebūtinai reiškia, kad tie žmonės bus laimingi gyvendami kartu. Juos gali skirti kūnų barjeras – tarkim, yra skirtingų lyčių ar tiesiog nepatrauklūs vienas kitam fiziškai. Jie gali turėti visai skirtingas vertybes ir gyvenimo tikslus.

O štai poros, jau esančios kartu, gali šį ryšį užsiauginti. Tai padaryti padeda atvirumas, nuoširdus domėjimasis vienas kitu. Reikia ieškoti bendrų išgyvenimų, bendrų patirčių. Kuo mažiau lieka barjerų tarp kūnų ir asmenybių, tuo garsiau ima skambėti sielos ryšys. Vyrai šioje situacijoje neretai jaučia diskomfortą, jie tampa pažeidžiami, bijo prarasti vyriškumą. Bet iš tiesų žmogaus stiprybę rodo ne jo reakcija į stresą, bet jo gebėjimas išsaugoti savo pažeidžiamumą, išdrįsti būti jautriam. Tai suteikia galimybę įgauti naujos jėgos – širdies jėgos, tokių galių nesuteikia jokios socialinės kovos.

Tokį ryšį galima išsaugoti net tuomet, kai nelieka kitų santykių – žmonės nebegyvena kartu, neturi fizinio kontakto, bet sielos bendrystė išlieka. Tai didžioji paslaptis. Ji vyksta, net mums to nesuvokiant. Bet ją ignoruojant, ilgainiui tai gali išnykti.

Ką reiškia domėtis kitu žmogumi? Tai reiškia matyti, kas jam natūralu, o kas nenatūralu. Kuo natūraliau kitas žmogus jaučiasi šalia jūsų, ir kuo natūraliau jūs jaučiatės šalia jo, tuo santykiai yra gyvesni. Socialinis gyvenimas neretai kuria taisykles nepriimdamas žmonių natūralumo, bet asmeninį gyvenimą reikėtų apsaugoti nuo visuomenės poveikio. Svarbu suprasti, kad jūs neprivalote keisti savo gyvenimo modelio todėl, kad kažkam jis atrodo neteisingas. Svarbiausia, kad tie patys dalykai atrodytų natūralūs jums abiems.

Džiaukitės tuo, kas jūsų santykiuose abiems yra natūralu ir gyva. Susitarkite dėl to, kas yra natūralu, bet negyva. Atsisakykite to, kas yra nenatūralu ir negyva. Ir mokykitės keisti tai, kas yra nenatūralu, bet dar gyva.Straipsnis parengtas pagal mokymų projektų „Social Games“ įkūrėjo ir vadovo, emocinio ir dvasinio intelekto lavinimo specialisto Rimvydo Židžiūno paskaitą „Menas būti kartu: meilė ir kasdienybė“.

Šaltinis: www.emocinisintelektas.lt